DILOFOZAURAS
Klasifikacija: Teropodai, Neoteropodai
Kūno ilgis: 6 m
Kūno svoris: 500 kg - 1 t
Periodas: Ankstyvasis Juros
Vietovės: JAV, Kinija
Vardas Dilofozauras kilo iš graikų kalbos žodžių „di“ („du“), „lophos“ („skiauterė“) ir „sauros“ („driežas“); taigi „dviejų skiauterių driežas“.
Jis atsirado nuo savičiausio Dilofozauro bruožo – poros užapvalėjusių skiauterių kaukolėje, sudarytų iš nosies kaulų tęsinių.
Jos laikomos per trapiomis kam nors kitam apart demonstravimo. Dilofozaurai buvo mėsėdžiai ir mito nuo negyvų skeletų, nes jų dantys buvo per silpni užmušti didelį grobį.
DILOFOZAURAS
Klasifikacija: Teropodai, Neoteropodai
Kūno ilgis: 6 m
Kūno svoris: 500 kg - 1 t
Periodas: Ankstyvasis Juros
Vietovės: JAV, Kinija
Vardas Dilofozauras kilo iš graikų kalbos žodžių „di“ („du“), „lophos“ („skiauterė“) ir „sauros“ („driežas“); taigi „dviejų skiauterių driežas“.
Jis atsirado nuo savičiausio Dilofozauro bruožo – poros užapvalėjusių skiauterių kaukolėje, sudarytų iš nosies kaulų tęsinių.
Jos laikomos per trapiomis kam nors kitam apart demonstravimo. Dilofozaurai buvo mėsėdžiai ir mito nuo negyvų skeletų, nes jų dantys buvo per silpni užmušti didelį grobį.
DILOFOZAURAS
Klasifikacija: Teropodai, Neoteropodai
Kūno ilgis: 6 m
Kūno svoris: 500 kg - 1 t
Periodas: Ankstyvasis Juros
Vietovės: JAV, Kinija
Vardas Dilofozauras kilo iš graikų kalbos žodžių „di“ („du“), „lophos“ („skiauterė“) ir „sauros“ („driežas“); taigi „dviejų skiauterių driežas“.
Jis atsirado nuo savičiausio Dilofozauro bruožo – poros užapvalėjusių skiauterių kaukolėje, sudarytų iš nosies kaulų tęsinių.
Jos laikomos per trapiomis kam nors kitam apart demonstravimo. Dilofozaurai buvo mėsėdžiai ir mito nuo negyvų skeletų, nes jų dantys buvo per silpni užmušti didelį grobį.
SEARADAKTILS
Klasifikācija: Pterozauri, Ornitoheirīdi
Ķermeņa garums: 5 m
Ķermeņa svars: 15 kg
Periods: Agrais krīta
Atrašanās vietas: Dienvidamerika
Searadaktila nosaukums radies no Searas reģiona Brazīlijā, kur tika atrastas tā fosilijas. Tas ir tipisks agrā krīta perioda pterozaurs.
Spriežot pēc tā garā, šaurā knābja ar gariem, pašās beigās savstarpēji sakrustotajiem zobiem, Searadaktils pārtika no ezeros un upēs noķertajām zivīm.
Atrastās šo lidojošo rāpuļu embriju fosilijas zinātniekiem atklāja, ka labi attīstītās spārnu membrānas dēļ tie gandrīz uzreiz pēc piedzimšanas varēja lidot.