DILOFOZAURAS
Klasifikacija: Teropodai, Neoteropodai
Kūno ilgis: 6 m
Kūno svoris: 500 kg - 1 t
Periodas: Ankstyvasis Juros
Vietovės: JAV, Kinija
Vardas Dilofozauras kilo iš graikų kalbos žodžių „di“ („du“), „lophos“ („skiauterė“) ir „sauros“ („driežas“); taigi „dviejų skiauterių driežas“.
Jis atsirado nuo savičiausio Dilofozauro bruožo – poros užapvalėjusių skiauterių kaukolėje, sudarytų iš nosies kaulų tęsinių.
Jos laikomos per trapiomis kam nors kitam apart demonstravimo. Dilofozaurai buvo mėsėdžiai ir mito nuo negyvų skeletų, nes jų dantys buvo per silpni užmušti didelį grobį.
DILOFOZAURAS
Klasifikacija: Teropodai, Neoteropodai
Kūno ilgis: 6 m
Kūno svoris: 500 kg - 1 t
Periodas: Ankstyvasis Juros
Vietovės: JAV, Kinija
Vardas Dilofozauras kilo iš graikų kalbos žodžių „di“ („du“), „lophos“ („skiauterė“) ir „sauros“ („driežas“); taigi „dviejų skiauterių driežas“.
Jis atsirado nuo savičiausio Dilofozauro bruožo – poros užapvalėjusių skiauterių kaukolėje, sudarytų iš nosies kaulų tęsinių.
Jos laikomos per trapiomis kam nors kitam apart demonstravimo. Dilofozaurai buvo mėsėdžiai ir mito nuo negyvų skeletų, nes jų dantys buvo per silpni užmušti didelį grobį.
DILOFOZAURAS
Klasifikacija: Teropodai, Neoteropodai
Kūno ilgis: 6 m
Kūno svoris: 500 kg - 1 t
Periodas: Ankstyvasis Juros
Vietovės: JAV, Kinija
Vardas Dilofozauras kilo iš graikų kalbos žodžių „di“ („du“), „lophos“ („skiauterė“) ir „sauros“ („driežas“); taigi „dviejų skiauterių driežas“.
Jis atsirado nuo savičiausio Dilofozauro bruožo – poros užapvalėjusių skiauterių kaukolėje, sudarytų iš nosies kaulų tęsinių.
Jos laikomos per trapiomis kam nors kitam apart demonstravimo. Dilofozaurai buvo mėsėdžiai ir mito nuo negyvų skeletų, nes jų dantys buvo per silpni užmušti didelį grobį.
BRAHIOZAURS
Klasifikācija: Zauriegurņa dinozauri, zauropodi, titanozauri
Ķermeņa garums: 25 m
Ķermeņa svars: 80 t
Periods: Vēlais juras
Atrašanās vietas: Ziemeļamerika
Brahiozaurs ir viens no augstākajiem jebkad atklātajiem dinozauriem. Tam bija garš kakls, neliela galva un samērā īsa, resna aste. Brahiozaurs bija zālēdājs, pārtika no augiem.
Visticamāk, to galvenais ēdiens bija koku galotnes, kuras tie ēda ar saviem kalta formas zobiem. Brahiozauri, visticamāk, uzturējās baros un migrēja, kad vietējie barības avoti izsīka.
To labākā aizsardzība bija viņu izmērs, turklāt tiem bija arī gara aste, ar kuru varēja satriekt lielāko daļu savu uzbrucēju. Līdzīgi kā citiem zauropodiem, Brahiozauru dzīves ilgums bija aptuveni 100 gadi.