DILOFOZAURAS
Klasifikacija: Teropodai, Neoteropodai
Kūno ilgis: 6 m
Kūno svoris: 500 kg - 1 t
Periodas: Ankstyvasis Juros
Vietovės: JAV, Kinija
Vardas Dilofozauras kilo iš graikų kalbos žodžių „di“ („du“), „lophos“ („skiauterė“) ir „sauros“ („driežas“); taigi „dviejų skiauterių driežas“.
Jis atsirado nuo savičiausio Dilofozauro bruožo – poros užapvalėjusių skiauterių kaukolėje, sudarytų iš nosies kaulų tęsinių.
Jos laikomos per trapiomis kam nors kitam apart demonstravimo. Dilofozaurai buvo mėsėdžiai ir mito nuo negyvų skeletų, nes jų dantys buvo per silpni užmušti didelį grobį.
DILOFOZAURAS
Klasifikacija: Teropodai, Neoteropodai
Kūno ilgis: 6 m
Kūno svoris: 500 kg - 1 t
Periodas: Ankstyvasis Juros
Vietovės: JAV, Kinija
Vardas Dilofozauras kilo iš graikų kalbos žodžių „di“ („du“), „lophos“ („skiauterė“) ir „sauros“ („driežas“); taigi „dviejų skiauterių driežas“.
Jis atsirado nuo savičiausio Dilofozauro bruožo – poros užapvalėjusių skiauterių kaukolėje, sudarytų iš nosies kaulų tęsinių.
Jos laikomos per trapiomis kam nors kitam apart demonstravimo. Dilofozaurai buvo mėsėdžiai ir mito nuo negyvų skeletų, nes jų dantys buvo per silpni užmušti didelį grobį.
DILOFOZAURAS
Klasifikacija: Teropodai, Neoteropodai
Kūno ilgis: 6 m
Kūno svoris: 500 kg - 1 t
Periodas: Ankstyvasis Juros
Vietovės: JAV, Kinija
Vardas Dilofozauras kilo iš graikų kalbos žodžių „di“ („du“), „lophos“ („skiauterė“) ir „sauros“ („driežas“); taigi „dviejų skiauterių driežas“.
Jis atsirado nuo savičiausio Dilofozauro bruožo – poros užapvalėjusių skiauterių kaukolėje, sudarytų iš nosies kaulų tęsinių.
Jos laikomos per trapiomis kam nors kitam apart demonstravimo. Dilofozaurai buvo mėsėdžiai ir mito nuo negyvų skeletų, nes jų dantys buvo per silpni užmušti didelį grobį.
BARIONIKSI
Klasifikācija: ķirzakas dinozauri, plēsoņu dinozauri, spinozauri
Virsbūves garums: 10 m
Ķermeņa svars: 2,5 t
Periods: agrīnā krīta
Vietas: Anglija, Spānija, Portugāle
Barioniksi ir vieni no nedaudzajiem zināmajiem zivju ēšanas dinozauriem ar speciāli pielāgotām nomāktām purnām, šaurām spīlēm, smalkiem zobiem un spīļveidīgiem nagiem, kas palīdzēja upuru medībās.
Mēdz teikt, ka baroniki sēdēja upes krastā, uz priekšējām kājām un tad ar spēcīgajām spīlēm noķēra no upes zivis.
Viņu medību metode ir līdzīga mūsdienu grizli lāčiem.